- savieiga
- savìeiga sf. (1) DŽ savaiminė, stichinė ko nors eiga: Partija, pripažindama rašytojų kūrybinį savarankiškumą, nepalieka literatūrinio proceso savieigai, o suteikia jam idėjinį vadovavimą (sov.) rš. Naujo žmogaus augimo procesas nevyksta savieiga sp.
Dictionary of the Lithuanian Language.